Palikimo priėmimo tvarka

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo institutas reiškia, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Šios vietos nustatytas yra svarbus dėl to, kad pagal ją yra atliekami su paveldėjimu susiję notariniai veiksmai.

Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.50 straipsnis nustato būdus, kuriais galima priimti palikimą. Jie yra du: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Įpėdiniai, įgyvendindami teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti. Būtina pažymėti, jog faktinis turto priėmimas pradėjus paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti iš esmės apsunkina patį paveldėjimo procesą. Visų pirma, įpėdinis turi kreiptis į teismą ir įrodinėti, jog palikimą tikrai priėmė faktiškai, jį valdo ir tvarko savo interesais. Pavyzdžiui, gyvena paveldimame name, mokėjo mokesčius, naudojosi palikėjo daiktais, jais disponavo, kitaip tariant, prižiūrėjo kaip savą. Dėl to įpėdiniui, priėmusiam palikimą faktiniu valdymu, nebereikia paduoti pareiškimo notarui dėl to paties palikimo priėmimo. Jis tik gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į įgytą turtą. Taigi, šis būdas yra galimas tik tuo atveju, jeigu įpėdinis praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo.

Vis dėlto, lengviausias ir greičiausias būdas priimti palikimą tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, – per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.