Paveldėjimo būdai

Paveldėti galima dviem būdais: pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jei nėra nei vieno įpėdinio nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba jei testatorius (testamentą sudaręs asmuo) iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusio turtas pereina valstybei.

Paveldint pagal įstatymą, paveldėtojais yra asmenys, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka, paveldi pagal pirmumo eilę. Pavyzdžiui, mirusio asmens vaikai (įvaikiai) paveldi pirma eile. Jei jų nėra, paveldi mirusio asmens tėvai (įtėviai), vaikaičiai.

Paveldint pagal testamentą, paveldėtoju gali būti bet kuris asmuo, kuris yra įtrauktas į mirusio asmens sudarytą testamentą. Tai reiškia, jog paveldėtoju gali būti nebūtinai asmuo, kuris yra susijęs giminystės ryšiais su palikėju. Testamentą gali sudaryti tik pats asmuo, būdamas veiksnus ir suvokdamas savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

Tam tikrais atvejais, sudarytas testamentas yra negaliojantis: jei jį sudarė neveiksnus asmuo, jei jį sudarė asmuo, kuriam veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba, jei testamento turinys neteisėtas arba nesuprantamas. Svarbu pažymėti, kad šis sąrašas nėra baigtinis, todėl yra įmanoma nuginčyti testamentą ir kitais pagrindais. Pavyzdžiui, kai asmuo buvo tokios būsenos, jog negalėjo suvokt savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nors tuo metu buvo veiksnus.

Dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiais kreiptis į teismą gali tik kiti įpėdiniai pagal įstatyma arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jei visas testamentas ar jo dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Svarbu pažymėti, kad bet kuriuo atveju, norint nuginčyti testamentą, reikia pateikti tam svarius įrodymus, kadangi teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.